Klaipėdos Vandenvietės statinių kompleksą sudaro:
1. siurblinė - G243K1, atsatyta 1947 m.
2. transformatorinė - G243K2, atstatyta 1947 m.
3. aeracinė su vandens rezervuaru - G243K3, pastatyta 1902 m.
4. aeracinė su vandens rezervuaru - G243K4, pastatyta 1902 m.
5. artezinis šulinys - G243K5, pastatytas 1898 m.
Siurblinė
Transformatorinė
Aeracinė
Aeracinė-2
Šlapioje, pelkėtoje vietoje kuriantis Klaipėdos miestui, vanduo buvo gaunamas iš Danės upės ir jos atšakų arba iš negilių gruntinių šulinių. Nors Klaipėda jau nuo XIII a. garsėjo kaip didelis miestas, centralizuoto vandentiekio neturėjo iki XIX a. pabaigos. Nuo XVII a. uostamiestyje naudoti šuliniai su stūmokliniais 
Pirmasis artezinis gręžinys miesto teritorijojemediniais siurbliais, įtaisytais viduje. Toks šulinys, kurio rentinys padarytas iš medinių tąšų, kampuose sutvirtintų vertikaliais rąstais, buvo atkastas namo sklype Turgaus aikštėje. Šulinio viduryje – stūmoklinio siurblio liekana – vamzdis. Viešieji šuliniai buvo įrengiami turgavietėse, prie gatvių sankryžų, taip pat už miesto vartų. Pavyzdžiui, Klaipėdos pilies plane kiekvieno bastiono vidinėje dalyje pažymėta po šulinį. Po to, kai Klaipėda 1854 metais pergyveno nemažą gaisrą, mediniai šulinių siurbliai pradėti keisti metaliniais. 1856 metais čia veikė 41 viešas šulinys-kolonėlė. Tokie šuliniai buvo naudojami ne tik maisto reikmėms ar arkliams girdyti, bet ir gaisro atveju.
Vandens bokštas, 1907 m.Senosios Klaipėdos šulinių vanduo buvo blogas. Miesto vyriausiasis gydytojas F. J. Morgen XIX amžiaus pirmoje pusėje savo knygoje rašė: „Miestiečiai vandenį ima iš viešųjų šulinių, tačiau jie tik keliose vietose yra tinkamai įrengti. Upės vanduo maistui netinka, nes vėjai Danės vandenį sumaišo su jūros vandeniu".
Tuometinei vandentiekio įmonei parinkta vieta prie Liepų gatvės, šalia dujų fabriko, pastatyto dar XIX a. viduryje. Tokiu būdu buvo toliau plečiama miesto komunalinių įmonių zona. Vandentiekio kompleksą sudarė bokštas, siurblinė, aeracijos bei filtrų pastatai, transformatorinė. Ypač statinių ansamblyje išsiskyrė gražus bokštas, tapęs šiaurinės miesto dalies akcentu.
1876-1877 metais valstybės lėšomis šalia Klaipėdos, Purmalių kaime, buvo išgręžtas giluminis gręžinys. Gauti iš gręžinio vandens analizės rezultatai teikė viltį, kad geras vanduo gali būti ir Klaipėdos teritorijoje. Po ilgų svarstymų ir derybų tarp valdžios įstaigų 1898 metais šalia dabartinės Liepų gatvės buvo pradėtas gręžti pirmasis Klaipėdoje giluminis vandens gręžinys. Tačiau tai dar ne vandentiekis, kurio veikimui reikalingi įvairūs statiniai ir mechanizmai. Klaipėdos vandentiekio bokštas ir vandens tiekimo sistema buvo pradėti statyti 1901 metais. O 1902 metų rugpjūčio 2 dieną iškilmingai atidarytas ir Klaipėdos vandentiekis.
Susprogdintas vandens bokštas, 1945 m.Baigiantis XIX a. kartu su vandentiekiu buvo tiesiama ir miesto kanalizacija. 1898–1899 metais Klaipėda jau turėjo kelis kilometrus kanalizacijos tinklų, buvo pastatyta pirmoji perpumpavimo stotis vandeniui valyti. Vandenvietės rekonstrukcijos vykdytos 1911 m. ir 1914 m. Per Antrąjį pasaulinį karą bokštą susprogdino, naujasis buvo pastatytas kiek tolėliau, be to, toks, kad savo išvaizda nė iš tolo negalėjo lygintis su savo pirmtaku. 
Atstatytas bokštas, 1945-1947 m.Kompleksas pastatytas pagal Klaipėdos magistrato užsakymą, statybos darbus vykdė "Schewen Bochum" firma. Siurblinės pastatas – stačiakampio plano, raudonų plytų mūro, vieno aukšto, vėlesnis priestatas – dviejų, mūrinis, tinkuotas, dengtas dvišlaičiu stogu, pastatytas pagal eklektikos stilių. Rekonstruotas 1905 m., 1913 m. Transformatorinės pastatas – vieno aukšto, raudonų plytų mūro. Blogos kokybės mūro pastatas atstatytas ant senųjų pamatų, senųjų sienų mūro išlikę tik fragmentai. Du aeracinės su vandens rezervuarais pastatai – cilindro formų, stačiakampio planų, galiniuose fasaduose atsispindi cilindro formos stogai, pastatyti pagal funkcionalizmo stilių.
