1252 m. Kuršo vyskupo ir Livonijos ordino susitarimu pastatyta Klaipėdos pilis. Salia pilies įkurtas uostelis, į kurį atplaukdavo Liubeko, Bremeno pirklių laivai. Iki XVIII a. Dangės uostas buvo svarbiausias jūrų prekybos uostas ir gyvavo iki XX a. vid.
XIII-XIX a. Klaipėdos uostas buvo Danėje. XVI-XVII a. jis tilpo Danės atkarpoje tarp dabartinių Biržos ir Pilies tiltų. Iki XVIII a. pilies aplinkoje nebuvo leidžiama statyti jokių statinių.
Danės krantinė jau XVI a. buvo užstatyta sandėliais, tą rodo ir seniausias miesto vaizdas, ženklinamas 1535 m. data.XVII a. pradžioje Žvejų gatėje stovėjo mūriniai gyvenamieji namai ir sandėliai. XVI a. vid. Klaipėdos konkurentai dancigiečiai užvertė Dangės uostą akmenimis, todėl iki 1820 m. į upę galėjo įplaukti tik nedideli laivai.
1630 m. buvo sudarytas pirmasis detalus miesto planas. Iš jo mes matome, kad tyrinėjamo sandėlio vieta dar buvo neužstatyta, čia telkšojo Danės senvagės vandenys ir tvenkinys. Manytina, kad XVII a. viduryje jis buvo užpiltas ir teritorija pradėta užstatyti.
Dangės uosto žiotys
Dangės uosto žiotys
Sandėlius norėta sutelkti vienoje vietoje, prie vandens. Viename XVII a. potvarkyje nurodyta, kad visi sandėliai būtų statomi ne miesto kvartaluose, o prie Danės. Prie Žvėjų gatvės ir upės buvo statomi ir viešieji sandėliai. Kai kurie šaltiniai leidžia teigti, kad jau XVII a. pradžioje veikė miesto svarstyklės, kurios turėjo būti įsikūrusios kairiajame Danės krante, prie dabartinio Biržos tilto.1657 m. Klaipėdai suteikiama neribotos prekybos ir laivininkystės privilegija. Sandėliai buvo statomi prie Danės.
Dangės uosto panorama, 1939 m.
Dangės uosto panorama
XVII a. vidurio piešinyje iš Klaipėdos krašto žemėlapio matome prie Biržos tilto stovintį viennaukštį sandėlį, dabartinių Žvejų 4, 4a vietoje stovi 5 sandėliai galais į upę, greta vienas kito.
1678 m. Švedijai užėmus Prūsiją, siekdamas apginti Klaipėdos tvirtovę, pilies komendantas įsakė nudeginti priemiesčius, tačiau gaisras išplito - miestas sudegė. Po gaisro miestas vėl buvo atstatytas.
Nors Klaipėda nukentėjo per XVIII a. pradžios marą (1709 m. maro metu Klaipėdoje ir artimiausiose jos apylinkėse mirė 1736 žmonės), miestas išaugo ir sustiprėjo, iš mažo provincijos miestelio tapo svarbiu Baltijos regiono centru. Jeigu 1711-1743 metais kasmet į Klaipėdą vidutiniškai atplaukdavo po 30 laivų, tai 1749 m. jų skaičius šoktelėjo iki 110. Tuo metu Danėje buvo atlikti pirmieji stambesni uosto tvarkymo viešojo pobūdžio darbai. 1740 m. pradedamos valyti Danės žiotys, upės vaga pagilinta iki 3,1 m gylio. Tačiau gdanskiečių atvežtų ir nuskandintų akmenų negalėjo pašalinti. Ant jų užplaukdavo ne vienas svetimos šalies burlaivis. 1749-1759 m. Danės žiotims apsaugoti nuo smėlio užnešimo pastatyti molai.
Uosto sandėliai
Krantinė prie Biržos
Dangės krantinės, 1943 m.
1753 m. pastatytas pirmasis viešas sandėlis - sankrovos namas dabartinėję sandėlių Žvejų 4, 4a vietoje. Prie tilto veikė miesto svarstyklės. XVIII a. antroje pusėje aktyviau veikė viešieji sandėliai, nes minimi svėrėjai, matuotojai, maišų nešiotojų vyresnieji, administratoriai, vadinamieji statinių meistrai - prekės dažniausiai buvo kraunamos į statines.
XVIII a. pakartotinai buvo išleistas potvarkis reikalaujantis sandėlius priešgaisriniais sumetimais statyti tik prie Danės ir tik galais į upę. Taip buvo galima pastatyti didesnį skaičių sandėlių, be to, buvo patogiau prekes pakelti į viršutinius aukštus, nes keltuvo gervė buvo tvirtinama frontono viršūnėje. Skirtingai nuo kitų Europos uostamiesčių - ten prie krantinių sandėliai buvo statomi labai tankiai, glaudžiant vieną prie kito, Klaipėdoje ties Senamiesčio gatvelėmis XVIII a. jie buvo statomi taip, kad vežimais iš Senamiesčio būtų galima privažiuoti prie upės.
Toks užstatymas susiformavo po 1757 m. gaisro, kuomet Rusijos kariuomenei puolant vėl buvo nudegintas miestas. Kai kairysis Danės krantas buvo užstatytas daugiausia viešaisiais sandėliais, pirkliams buvo išnuomotas dešinysis krantas, ten jie statėsi aukštus sandėlius, lentpjūves, laivų statyklas.
Dangės uostas, 1938 m.
Keltas Dangėjė
Remiantis 1768 m. planu bei sudarytu namų savininkų sąrašu, galime konkrečiau kalbėti apie Žvejų gatvės sandėlių kvartalus. Jame pažymėti sandėliai, aptvertas sankrovos ir rūšiavimo pastatas. Šios eksportą ir importą kontroliuojančios įstaigos nuo miesto buvo atitvertos tvora. Į šią teritoriją buvo galima patekti per dvejus vartus.
1768 m. dideli Danės pakrantės plotai priklausė įtakingam pirkliui H.Roerdansz. Jis valdė plotą tarp šiandieninio teatro ir Danės, besiribojantį Vežėjų ir Pasiuntinių gatvelėmis. Heinrich Roerdansz (1724-1774) buvo klaipėdiečio pirklio sūnus, vertęsis medienos eksportu. Be šios valdos H.Roerdansz turėjo sandėlį Kurpių gatvėje, gyvenamą namą ir alaus daryklą šiandieninėje Tomo gatvėje. H. Roerdansz priklausė keltas per Danę, kurio vieta buvo ties dabartiniu Pilies tiltu.
Po jo mirties 1774 m. jo valdas įsigijo kiti savininkai. XIX a. pradžioje šios šeimos palikuonys išvyko iš Klaipėdos. Matyt, tuo metu kairiajame Danės krante priklausiusį sklypą įsigijo miestas, jame pastatė sankrovos specialų pastatą, vadinamą „Naujosiomis svarstyklėmis". Čia buvo sandėliuojama, rūšiuojama ir eksportuojama per Klaipėdos uostą išvežama žemės ūkio produkcija, kuri XVII- XVIII a. pirmoje pusėje sudarė 70-90% viso eksporto. Iš jo didžiausią dalį sudarė linų, linų ir kanapių sėmenų produkcija. Iš importuojamų prekių didžiausią dalį sudarė prabangos ir plataus vartojimo prekės: druska, tabakas, gėrimai, kitos kolonijinės prekės.
Krantinės ties Naujuoju turgumi
Krantinės ties Biržos
1797 m. vyriausiojo pylimų inspektoriaus S. Lilientalio pastebėjimu, šis uostas „tarnauja tik laivams peržiemoti ir mažesniems laivams, kurių grimzlė ne didesnė kaip 9-10 pėdų. Jie gali pasikrauti tik žemiau, prie sandėlių ir sankrovų."
Nuo 1808 m. Klaipėdos uosto tvarkymas pavestas vietinei pirklių korporacijai, kuri rūpinosi ne tik prekyba, bet ir uosto techniniais įrenginiais. Iki tol uostas priklausė valstybei. Pirkliai įsipareigojo rūpintis uosto būkle, palaikyti reikiamą vandens gylį sąsiauryje. 1814 m. pradėti iškelti iš Danės dugno gdanskiečių užversti akmenys. Buvo sukonstruoti specialūs piramidės pavidalo pastoliai ir tarp jų plūduriuojantis keltas. Pastolių viršūnėje tvirtindavo lynus, kuriuose buvo skriemuliai. Akmuo buvo pakeliamas iki vandens paviršiaus - pleištų, kuriuos įvarydavo į skyles ir užkaldavo, arklio jėga sukant užkeldavo akmenį ant lentinės plūduriuojančios platformos. 1814-1816 m. žiotis pavyko išvalyti. 
Laivyba uoste
Laivyba uoste, 1930-ieji.
Laivyba prie Biržos tilto
Kadangi miesto kasa, kaip ir ankstesniais metais buvo apytuštė, todėl buvo didinami įvairūs mokesčiai, stiprinama prekių į miestą įvežimo kontrolė. Pagrindinės miesto pajamos buvo iš svarstyklių, silkių rūšiavimo sandėlio (pastatytas kairiajame krante XIX a. pr.), kurie stovėjo sandėlių Žvejų 4, 4a aplinkoje.
1826 m. kelto per Danę vietoje buvo pastatytas naujas tiltas, kuris sujungė Naująją prekyvietę, apie 1820 m. įrengtą tarp teatro ir piliavietės, su šiaurine sparčiai besivystančia miesto dalimi. Iš pradžių jis buvo medinis, varstomas, su 11,6 m. anga, pavadintas Frydricho Vilhelmo III sūnaus princo Karolio vardu. 1877-1878 m. jis buvo perstatytas. Tais pačiais metais buvo perstatytas Biržos tiltas - jis pakeistas metaliniu ant masyvių atramų su 14,9 m. angomis. Nutiesus tramvajaus liniją, XX a. pr. Karlo tiltas pakeistas metaliniu. Jį varstė elektros variklis.
Muitinė ir Karlo tiltas, 1938 m.
Vaizdas nuo Karlo tilto