Spausdinti

Klaipėdos vėliava ir jos istorija

. Tema: Klaipėdos istorija

Senoji Klaipėdos vėliava gerokai skiriasi nuo dabartinės. Senojoje vėliavoje apačioje buvo raudona horizontali juosta, viršuje geltona ir miesto herbas viršutiniame kairiajame kampe. Dabartinės vėliavos spalvos išdėstytos kitaip - horizontaliai. Kodėl dabartinė vėliava ne tokia, kaip senoji?

Istorikų tvirtinimu, Mažoji Lietuva herbo niekada neturėjo, vienintelis heraldinis dalykas, vienijantis šitą kraštą, buvo trispalvė (žalia, balta, raudona) vėliava. Todėl galvojant apie herbą, reikia atlikti detalią studiją, kokią simboliką pasirinkti.

Mazosios Lietuvos veliavaMažosios Lietuvos vėliavaŽalia, balta, raudona — Mažosios Lietuvos vėliava. Mažoji Lietuva ir Klaipėdos kraštas nėra tas pats, nors dažnai tai yra painiojama. Bet dabar kalba eina apie vėliavas.

Kaip teigia Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys, dabartinė  Klaipėdos vėliava – irgi nėra istorinė miesto vėliava. Mes neturime jokios ikonografinės medžiagos, kokia iš tikrųjų buvo Klaipėdos vėliava, nes pirmosios žinios apie ją siekia tik nuo XVIII a. Klaipėdos vėliavos istorija nėra plačiau tyrinėta. J.Genio teigimu, dabartinėje miesto vėliavoje panaudotos istorinės miesto herbo spalvos – raudona ir geltona. Heraldikoje geltona arba aukso spalva reiškia kilmingumą, protingumą, dorumą, raudona – drąsą ir meilę.

Klaipėdos krašto vėliavos reikėjo laivams

Pasirodo, senoji vėliava nėra tokia sena, ji sukurta prancūzmečiu, tai yra 1920 m., ir dažniausiai buvo naudota laivuose. Senoji Klaipėdos vėliava buvo įteisinta 1920 m. prancūzų valdymo metu. Po Versalio taikos sutarties kraštui suteikus autonomiją ir perdavus Prancūzijos administracijai 1920 m. vasario 25 d. sukurta krašto vėliava. Tų pačių metų kovo 11 d. šis klausimas svarstytas net Ambasadorių Konferencijoje. Į Ambasadorių Konferencijos generalinį sekretorių laišku kreipėsi Memelio teritorijos administratorius prancūzų generolas Dominique'as Odry.

Veliava Memelland 1920-1923Klaipėdos krašto vėliava, 1920 m.„Turiu garbės perduoti jums spalvotą vėliavos eskizą Memelio teritorijai. Vėliava yra būtinai reikalinga, siekiant užtikrinti vidaus, taip pat ir jūrinę Memelio uostui priklausančių laivų navigaciją. Šie laivai, plaukioję su Vokietijos vėliava, šiuo metu dėl Memelio teritorijos atskyrimo nuo Vokietijos yra be vėliavos“, – laiške rašė prancūzų generolas D.Odry.

Laiške teigiama, kad vidaus laivyba Memelyje ir Nemune – nemaža. Prieš karą jūroje plaukiojo 12 Memelio laivų, o 1920 m. jų liko tik 4.

„Bet koks laivybos sustabdymas Memelyje sukeltų rimtą žalą kraštui. Šie pasvarstymai paskatino mane laikinai aprūpinti Memelio teritoriją vėliava pagal vietinės valdžios pageidavimus“, – rašė generolas.

Prie šio pranešimo pridėtas vėliavos projektas: dvi horizontalios juostos – geltona viršuje ir raudona apačioje, viršutiniame lauke šalia stiebo – Memelio miesto herbas: švyturys tarp dviejų bakenų, žemiau – plaukiantis laivelis.

Klaipedos prisijungimo veliavaKlaipėdos prijungimo vėliava,1923 m.Ambasadorių Konferencija pripažino šią vėliavą Memelio teritorijai, skirtą, anot generolo D.Odry, palengvinti Memelio uostui priklausančių laivų laivybą jūroje ir upėse. Juolab šios vėliavos suteikimas esą nereiškia jokio pasikeitimo esančioje teisinėje sistemoje.

1923 m. Lietuvai prisijungus Klaipėdos kraštą iki 1926 m. Klaipėdos laivai vietoje Lietuvos vėliavos naudojo Klaipėdos krašto vėliavą. Klaipėdos krašto vėliava buvo naudojama 1920–1945 metais.

Klaipėdos krašto vėliavos istorija faktais:

  • Klaipėdos krašto vėliava atsirado 1919 m. pabaigoje Klaipėdos „priešparlamenčio“ sukurtoje Klaipėdos konstitucijoje (statute, nuostatuose).
  • Kraštui vėliavą suteikė generolas D.Odry. Jis dėl to Ambasadorių Konferencijai rašė du laiškus.
  • 1920 m. kovo 11-ąją Ambasadorių Konferencija D.Odry suteiktą vėliavą „ratifikavo“.
  • D.Odry nutarimu įteisinama Krašto vėliava.
  • 1921 m. uždraudžiamos kitos vėliavos.
  • 1925 m. Jonas Budrys atšaukė D.Odry nutarimą. Lietuvos trispalvė privaloma. (Krašto vėliava neteko statuso).
  • 1923–1939 m. miesto burmistras įvairiomis progomis kėlė krašto vėliavą.

Zydai bega is Memelio 1939
 
Zydai bega is Memelio 1939 kovas  Žydai bėga is Memelio, 1939  m. kovas.

Kaip ne keista, bet ant pastatų dar iškabintos Mažosios Lietuvos vėliavos... Neilgam. Greitai visos vėliavos bus pakeistos į nacistitinės Vokietijos vėliavas.

Sukūrė naują Klaipėdos vėliavą

Klaipedos veliavaKlaipėdos miesto vėliavaLietuvai atgavus nepriklausomybę 1990-aisiais, herbą ir vėliavą kūrė klaipėdietis dizaineris K.Mickevičius. Pasak J.Genio, naujoji Klaipėdos vėliava yra tam tikrų simbolių suma. Naujosios vėliavos autorius Kęstutis Mickevičius pripažįsta, kad daugiau nei prieš 20 metų miesto simbolį pakeisti nuspręsta sąmoningai. Atkuriant dabartinę miesto vėliavą, nenorėta kartoti Prancūzijos valdymo laikų simbolio ir pasirinktas kitas, vertikalus geltonos ir raudonos spalvų išdėstymas. „Sprendimas keisti miesto vėliavos spalvų išdėstymą buvo politinis“, – pripažino K.Mickevičius.1992 metais uostamiesčio valdžiai tada atsiuntė laišką memelenderiai, ankstesnieji krašto gyventojai, kad galima būtų panaudoti prancūzmečio laikų vėliavą. „Buvo labai svarbu nepadaryti klaidos, – tvirtino dabartinės Klaipėdos miesto vėliavos autorius. – Juk 1920 m. vėliava – ne istorinė, ji buvo sukurta“.

Todėl esą sąmoningai pasirinktas vertikalus spalvų išdėstymas, kad dabartinė miesto vėliava skirtųsi nuo prancūzmečio vėliavos, nes to laikotarpio vėliava asocijavosi, kad kraštas yra ne Lietuvos, o savarankiškas, todėl ji netiko. Tačiau spalvos išlaikytos istorinės, naujam miesto vėliavos variantui pritarė ir Klaipėdos krašto išeiviai.