VOKIEČIŲ ORDINO VIETININKO EBERHARDO FON ZEINĖS IR
KURŠO VYSKUPO HEINRICHO SUTARTIS DĖL
MEMELIO PILIES IR MIESTO STATYBOS
Mes, brolis Heinrichas, Dievo malone Kuršo vyskupas iš Minoritų ordino, linkime didelės laimės ir išganymo Sūnuje gyvastingo Dievo visiems, kam skirtas šis raštas. Tebūnie visiems paskelbta ir žinoma, kad toje vietoje, kur susilieja Dangė ir Memelis, Dievo garbei ir krikščionių tikėjimo skleidimui bus pastatydinta pilis. Nuomai ji bus atiduota didžiai pagarbintos Mergelės Marijos vokiečių ordino broliams, duoklei rinkti nuo penkių šimtų valakų penkeriems metams skaičiuojant nuo tos dienos, kai pradėta bus pilies statyba, ir kokios tik naudos iš neįdirbtų žemių gauti beįstengtų. Vis dėlto su sąlyga, jeigu atsitiktų taip, kad žemės būtų padalintos, mums atiteksiančioje žemių dalyje galėtume pastatyti tris sodybas, nes taip mums būtų geriausia. Kokios tik naudos broliai teisėtai iš šių žemių turėtų, kurių jie dar nespėjo savo valdžion pajungti, o anos Kuršo vyskupystei priklauso, penkerius metus, kaip numatyta, galės šia teise naudotis. Pasibai¬gus penkeriems metams, mums turės atitekti trečioji dalis, o dvi dalys Vokiečių ordino broliams, kaip Apaštalų laiškuose įsakmiai išguldyta.
Pirmaisiais metais pilis bus statoma mūsų ir dvasiškųjų brolių pavaldinių bendromis jėgomis. Tačiau kitus ketverius metus pilį su visomis jos išlaidomis valdyti ir išlaikyti turės dvasiškieji broliai. Kai tik prabėgs vieneri metai, jie privalės mums suteikti trečiąją pagal mestus burtus pilies dalį, kurioje mes turėsime savo valdžią. Pasibaigus dvejiems metams, skaičiuojant nuo pilies pastatymo, kartu su dvasiškaisiais broliais norime šalia pilies įkurti miestą, jei tik vienbalsišku patarimu nebūsime linkę šio laiko tęsti. Siame mieste savo nuožiūra išsirinksime laisvą vietą statybai didelės bažnyčios ir rūmų, skirtų mums, mūsų ponams ir dvasininkijai. Šiose vietose mūsų dalyje mes ir dvasiškieji broliai savosiose galės savo valia daryti viską, kas vieniems ir kitiems atrodys gera ir naudinga, be jokių kliūčių ir įrašo į jurisdikciją, nesvarbu, pasaulietinė ji ar dvasiška.
Likusio miesto dvi dalys su visomis teisėmis turės priklausyti ordino broliams, trečioji dalis mums, tačiau nė iš vieno jurisdikcijos neturi būti atimta nė mažiausia iš jam priklausančių privilegijų, laisvių ar kitokių teisių. Tuomet, kai pilis jau bus pastatyta, ketiname tas žemes, į kurias pilis remiasi, valdyti nepadalytas bendromis teisėmis ir jėgomis su broliais, kaip mums ir jiems atrodys geriausia. Tačiau likusias nepadalytas žemes norime pasidalinti taip, kaip mums atrodys naudinga. Galiausiai, jeigu atsitiktų taip, kad netektume minėtos pilies, tai nei broliai iš mūsų, nei mes iš brolių nereikalausi¬me atlyginti nuostolių, atsiradusių pilies valdymo laikais. Taip pat mes norime, kad mūsų sodybos, kurias skyrėme piliai, laisvai ir nekliudomai vėl atitektų mums. Liudijame ir sutvirtiname šį raštą mūsų ir mūsų bažnyčios probsto antspaudais.
Įvyko po Kristaus, mūsų Išganytojo, gimimo tūkstantis du šimtai ir penkiasdešimt antraisiais metais rugpjūčio pirmą dieną.