Laivų "Globe Asimi" ir "Rudolf Breitscheid" avarijos prie šiaurinio molo

"Globe Asimi" tanklaivio avarija

Globe Asimi tanklaivis"Globe Asimi" tanklaivisGlobe Asimi“ – naftos tanklaivis, 1960 m. pastatytas laivų statykloje „Navantia Cadiz“ Kadise, Ispanija. Priklausė Gibraltaro įmonei „Cantabria Shipping Ltd.“ ir plaukiojo su Gibraltaro (Jungtinė Karalystė) vėliava. Laivo ilgis – 170 m., įgula – 29 žmonės.  „Globe Asimi“ buvo didžiausias prie Lietuvos krantų sudužęs naftos tanklaivis, kurio katastrofos metu į Baltijos jūrą išsiliejo didžiausias naftos kiekis.

Avarija

Tanklaivis „Globe Asimi“ į Klaipėdą atplaukė 1981 m. lapkričio 19 dieną, kai rudeninė audra dar nebuvo įsisiautėjusi. Kitą dieną vyko krovos darbai. Kitą dieną, kol vyko krovos darbai, kapitonas, vyresnysis mechanikas  ir dalis įgulos, pasinaudodami laisvalaikiu išėjo į miestą. Klaipėdos meteorologai pranašavo, kad vėjas vis labiau stiprės. Kilo pavojus, kad netoli uosto vartų prie 3 krantinės prišvartuoto tanklaivio lynai neatlaikys audringų bangų. Paprastai tokiais atvejais visi dideli laivai, kol dar neįsisiautėjo audra, būdavo išplukdomi į jūrą, kad ten pralauktų kol nurims audra.

Krovos darbai tanklaivyje buvo sustabdyti, tačiau nebuvo kam jo išvesti į jūrą. Kapitonas su savo komanda vis dar linksminosi mieste. Laive buvo likęs tik kapitono vyresnysis padėjėjas ir 6 jūreiviai. Buvo aišku, kad su tokia įgula nepavyks išvesti laivo į audringą jūrą. „Globe Asimi“ kapitonas į laivą grįžo tik lapkričio 21-osios paryčiais. Bet vis dar nesirodė vyresnysis mechanikas. Tuo metu vėjo gūsiai vis stiprėjo, jo greitis siekė daugiau kaip 22 metrus per sekundę. Pagaliau, kapitonas sutiko išvesti laivą ir be vyr. mechaniko, kuris vadovauja mašinų skyriui. Jau buvo vidurdienis, kai tanklaivis pajudėjo uosto vartų link. Kaip vėliau žurnalistams, pasakojo uosto kapitono tarnybos specialistai, tanklaivis neišvystė reikiamo greičio, kad įveiktų uosto vartus atakuojančias bangas.

Globe Asimi laivo likuciai prie molo"Globe Asimi" laivo likučiai prie molo1981 m. lapkričio 21 d., pučiant 30 m per sek. vėjui, buksyruojamas dviejų vilkikų tanklaivis „Globe Asimi“ užplaukė ant pakrantės seklumos prie Klaipėdos uosto, Lietuvos TSR, ir lūžo perpus. Visi 29 įgulos nariai išsigelbėjo, tačiau iš triumų tiesiai į jūrą išsiliejo 16‘493 tonų mazuto ir 0,13 km² spinduliu jūros paviršius pasidengė iki 30,5 cm storio mazuto plėvele.

Kaip jau buvo priimta tais laikais, žurnalistų niekas oficialiai neinformavo, kad uosto vartuose įvyko katastrofa, kurios pasekmės gali skaudžiai atsiliepti visam Lietuvos pajūriui. Bet tokia informacija nutekėjo. Tiesa, gerokai pavėlavusi. Jei ne katastrofos liudininkais buvę užsienio laivai, kurie vos išplaukę ištrimitavo visam pasauliui apie tai kas įvyko Klaipėdos uoste, ko gero, ši informacija ir Vakarus būtų pasiekusi ne iš karto. Tik kitos dienos ankstyvą rytą televizijos, radijo, respublikinių laikraščių Klaipėdoje akredituoti ir vietiniai žurnalistai sulėkė į uostą. Visa uosto pakrantė ir čia stovėję laivai buvo apnešti storu juodo mazuto sluoksniu. Toli prie šiaurinio molo galo matėsi iš vandens kyšančios laivo liekanos.

Globe Asimi likuciai prie molo"Globe Asimi" laivo likučiai prie moloTeršalai štorminių vėjų greitai buvo išnešioti 56,3 km ruožu ir pasiekė Lietuvos bei Latvijos TSR pajūrio kurortus. Viso buvo užteršta 80 km pajūrio ruožo. Dalis teršalų plėvelės, nešamos pasroviui, pasiekė Klaipėdos uostą, apnešdama dokus ir keletą prišvartuotų krovininių laivų.

Teigta, kad aplinkai buvo padaryta apie 600 mln. tuometinių rublių (arba dabartiniais pinigais sudarytų maždaug 900 mln. JAV dol.) žala. Lietuva pritrūko plūduriuojančių užtvarų ir pompų, tad buvo sulaukta pagalbos iš TSRS vidaus (Ventspilio, Novorosijsko, Baku). Vakarų Vokietija į pagalbą atsiuntė savo naujai pastatytą katamaraną „Thor“, kurio paskirtis buvo išsiliejusios naftos valymas. Taip pat iš Iljičevsko pagelbėti atplaukė laivas „Svetlomor“.

"Rudolf Breitscheid" laivo avarija

Rudolf Breitscheid laivas juroje"Rudolf Breitscheid" laivasNuskendęs tanklaivis „Globe Asimi“ ilgai gulėjo prie šiaurinio molo, keldamas pavojų laivybai. Negana to, 1988 metų rugsėjo 24 dieną šalia tos vietos nuskendo Vokietijos laivas „Rudolf Breitscheid“. Laivo ilgis - 142,20 m., plotis - 18,67 m., grimzlė - max. 8,55 m.

Rugsėjo 24 d. išeinant iš Klaipėdos uosto, didelės audros metu, giliai pakrautas laivas buvo nustumtas iš farvaterio koridoriaus.  21:03 val. manevruodamas prie uosto vartų, laivas pajuto žemė ir iki Rugsėjo 25 d. 7 val. ryto laivas jau tvirtai užstrigo seklumoje prie šiaurinio molo. Nepaisant įdėtų pastangų, laivui nepavyko išsivaduoti – laivo konstrukcijos neatlaikė ir laivas perlūžo. Visą įgula buvo išgelbėta, niekas nežuvo.

Rudolf Breitscheid avarija"Rudolf Breitscheid" avarijaRudolf Breitscheid likuciai prie siaurinio molo 2Laivo likučiai prie šiaurinio molo
1988 m. Gruodį priekinė laivo dalis buvo nubuksyruotą į Suomijos uostą Haminą, kur per 1989 metų vasarą 10‘000 plieno lakštų ir ruošinių krovinys buvo iškrautas. Galinė laivo dalis liko prie šiaurinio molo. Laivo liekanos ištrauktos tik 1995 metais.

Rudolf Breitscheid laivas prie molo"Rudolf Breitscheid" laivas prie moloRudolf Breitscheid laivas prie uosto vartu"Rudolf Breitscheid" laivas prie molo

P.S.

Jūra žmonėms klaidų neatleidžia.  25 metus „Globe Asimi“  liekanos tapo „paminklu“, kuris primindavo Klaipėdos uosto laivams laikytis toliau nuo šiaurinio molo, kad neužplauktų  ant šių laivų nuolaužų, gulinčių po vandeniu. Paskutiniai „Globe Asimi“ ir „Rudolf Breitscheid“ laivų likučiai buvo pašalinti tik 2006 metais.

„Globe Asimi“ tanklaivio likučių šalinimo darbai 2006 metais

Spausdinti