Tai pirmoji dviračių trasa Lietuvoje, paženklinta specialiais dviračių trasos ženklais su dviratuko simboliu ir trasos numeriu [10] mėlyname fone. Ateityje Pajūrio dviračių trasą, jungiančią Latviją su Kaliningrado sritimi, planuojama integruoti į Europos dviračių trasų tinklą "EuroVelo(c)" (nr. 10 "Baltijos jūros žiedas", ir trasą R1 (Kalė (Prancūzija)-Sankt Peterburgas (Rusija)).
Pajūrio dviračių trasą sudaro 3 skirtingos atkarpos, kurių bendrasis ilgis yra 216 km. Pradėjus kelionę Klaipėdoje, galima rinktis vieną iš trijų trasos atkarpų:
- Nuo Klaipėdos Kuršių nerija iki Nidos - 52 km
- Nuo Klaipėdos iki Latvijos sienos - 49 km
- Nuo Klaipėdos pamariu iki Rusnės salos - 115 km
Pasirinkti savo kelionės maršrutą Pajūrio dviračių trasa jums pagelbės vietinių dviračių turizmo ekspertų paruoštos rekomendacijos su tipinių maršrutų pavyzdžiais, o 50 lapų storio spalvotas kelionių dviračiais vadovas 
, kuriame atrasite detalius Pajūrio dviračių trasos atkarpų aprašymus ir žemėlapius masteliu M 1:50 000, padės jums kelionės metu nepasiklysti. Dėl leidinių kreipkitės į turizmo informacijos centrus pajūrio regione ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Daugumą publikacijų „pdf“ formate galite parsisiųsti iš šio tinklalapio arba oficialios Lietuvos turizmo svetainės, kur taip pat atrasite šios dviračių trasos pristatymą su nuotraukomis.
1. Nuo Klaipėdos Kuršių nerija iki Nidos - 52 km
Šis dviračių maršrutas sužavės jus, nes yra pats įspūdingiausias Lietuvoje. Kelionė prasideda keltu iš Klaipėdos centro į Kuršių neriją. Krykštaujančių žuvėdrų palyda primins, kad Klaipėda - jūrinis miestas, kuris didžiuojasi savo jūrų muziejumi - akvariumu ir delfinariumu. Toliau maršrutas veda per Kuršių nerijos nacionalinį parką, kurį Jungtinių tautų organizacija UNESCO pripažino kaip vieną iš unikaliausių Baltijos jūros regiono gamtos ir kultūros paveldo objektų. Kuršių nerijos kraštovaizdis - tai gamtos ir žmogaus susitarimo pasekmė. Čia labiausiai žavi tarp pušynų įsiterpusios vėjo pustomos smėlio kopos, nuo kurių atsiveria nuostabūs vaizdai į Baltijos jūrą ir Kuršių marias. Kuršmarių pakrantėje išsibarsčiusios gyvenvietės - Juodkrantė, Pervalka, Preila ir Nida - žavi etnografinėmis žvejų sodybomis su nendriniais stogais ir šalia po žvejybos džiūvančiais tinklais, pamario švyturiais, medinėmis Raganų kalno skulptūromis bei netoliese įsikūrusia kormoranų ir pilkųjų garnių kolonija. Erdvūs auksinio smėlio paplūdimiai vilioja pailsėti ir atsigaivinti jūros bangose.
Pasirinkę šį maršrutą, Nidą pasieksite asfaltuotu dviračių taku, kuris driekiasi pušynais per visą Kuršių neriją. Iš Nidos galima persikelti laiveliu į Nemuno deltą ir Pamario keliais sugrįžti į Klaipėdą. Trokštantys sovietinės egzotikos, Kuršių nerija gali lengvai pasiekti Kaliningradą.
2. Nuo Klaipėdos iki Latvijos sienos - 49 km
Keliaujant dviračiais šiuo maršrutu galima atrasti tikrąjį Lietuvos pajūrį, o Pajūrio regioninio parko, kuris driekiasi per buvusio sovietų karinio poligono teritoriją nuo Girulių iki Nemirsetos, kraštovaizdis ilgam paliks neišdildomų įspūdžių.
Pasirinkus šį maršrutą, patogiais dviračių takais nuo Klaipėdos galima pasiekti net Šventąją, kur jus sužavės pajūrio kopose rymančios trys "Žvejo dukros", "beždžionių tiltas" per Šventosios upę ir Žemaičių alkos - pagoniška žemaičių šventvietė su paleoastronomine observatorija. Pakeliui į Šventąją aplankysite Pajūrio regioninio parko įžymybes: aukščiausią Lietuvos pajūrio skardį - Olando kepurę, senąsias kuršių kapinaites Karklėje, ledyninės kilmės Plazės ežerėlį ir Nemirsetos pajūrio kopas, kurias maždaug prieš 8 tūkst. metų suformavo čia tyvuliavusi senovinė Litorinos jūra. Vasaros sostinė Palanga vilios jus savo paplūdimiais, dovanos nepamirštamų saulėlydžių ant jūros tilto, romantišką Meilės alėjos šnabždesį, atvers Gintaro muziejaus paslaptis.
Išsimaudžius jūroje, pailsėjus Palangoje ar Šventojoje, nesunkiai galima pasiekti ir Būtingę. Trokštantys tolimesnių kelionių galės aplankyti ir kaimynų latvių pajūrį arba Žemaitijos nacionalinį parką.
3. Nuo Klaipėdos pamariu iki Rusnės salos - 115 km
Pasirinkus šį maršrutą pamariu, galima aplankyti daugelį kaimų ir miestelių, kuriems būdinga pamario architektūra. Maršrutą vainikuos savito grožio Nemuno deltos regioninio parko gamta - čia didžiausia vandens paukščių susitelkimo vieta Baltijos jūros regione. Per parko teritoriją driekiasi Arktikos-Europos-Rytų Afrikos paukščių migracijos kelias. Nuo kitų maršrutų šis skiriasi ne tik gamta, augmenija, gyvūnija, bet ir žmogaus veikla. Nuolatiniai potvyniai ir gamtos stichijos vertė žmones gintis, todėl šios žemos teritorijos nuo vandens apsaugotos polderių pylimais, kurių nerasite niekur kitur Lietuvoje. Neatsitiktinai čia atsirado Uostadvario vandens kėlimo stotis, Karaliaus Vilhelmo kanalas ir Lietuvos Venecija - Minijos (Mingės) kaimas.
Išskyrus Klaipėdos miestą, atskirų dviračių takų šiame maršrute beveik nėra, todėl didžioji jo dalis sutampa su automobilių keliais (daugiausia žvyrkeliais). Iki Priekulės galima važiuoti pagrindine nurodyta trasa arba rinktis alternatyvų nepaženklintą maršrutą per Dituvos sodus. Trokštantys dar daugiau įspūdžių, iš Rusnės salos gali pratęsti savo kelionę Nemuno dviračių trasa iki pat Kauno arba net Vilniaus, arba persikėlę laiveliu į Nidą - Kuršių nerija iki Klaipėdos.
 |
 |
 |
Šaltiniai:
1. http://www.travel.lt
2. http://www.bycycle.lt