Pastatų ir gatvių istorijos

Spausdinti

Atgimimo aikštė

. Tema: H.Manto gatvės atkarpa (buv. Biržos)

Pačiame miesto viduryje esančios Atgimimo aikštės istorija mena kelis esminius įvykius: po karo dykra virtusį sklypą čia 1976 metais iškeltas Lenino paminklas, vėliau nuverstas atgimimo revoliucijos metu. Nuo pastarojo karto iki dabar - taigi per du dešimtmečius - rimtesnės "inventorizacijos" ši reprezentacinė uostamiesčio vieta tesulaukė tik popieriuje.

Iš šių A.Sturbos nuotraukų ("Klaipėdis") matome, kaip atrodė aikštės skveras iki „Klaipėdos“ viešbučio statybos ir kokie pastatai, apart senos Klaipėdos gaisrinės (kairėje centr.nuotr.), šioms statyboms „trukdė“ ir taip pat buvo nugriauti.

Atgimimo_aikste_3Poilsio vietaAtgimimo_aikste_1973_A_SturboAikštė, 1973 m.Atgimimo_aikste_1974_A_SturboAikštė, 1974 m.

Klaipėdos miesto irkrašti istorikai  Dainius Elertas, Kęstutis Demereckas ir kiti miesto gyventojai vieningai įvardija architektūrinius "nusikaltimus" Klaipėdoje: senosios gaisrinės nugriovimas, "Klaipėdos" (dab. "Amberton" viešbutis, Lenino aikštė... "Sovietinės valdžios klaidas perėmė nepriklausomos Lietuvos valdininkai",- sakė jie, minėdami "K" ir "D" pastatus, Žvejų g. 10 statinį, Danės pakrantės statybas. Kaip matote, ne tik karas griauna miesto paveldą, bet dažnai ir mes patys, jau taikos ir ramybės metais, graiuname ir neišsaugome istorinį miesto paveldą. Todėl ir atsiranda visokie "stiklainiai" ir "bokštai".

Atgimimo_aikste_2ParadasAtgimimo_aikste_1980Aikštė, 1980 m.Atgimimo_aikste_4Aikštė, 1990 m.


Vytautas Vičiulis. Viltis Lietuvai

Vytautas Vičiulis tuomet Lenino vardu vadintoje Atgimimo aikštėje susidegino vėlų 1989 m. kovo 2-osios vakarą. Jis buvo vienas iš kelių dešimčių lietuvių, taip nutraukusių savo gyvenimą dėl politinių motyvų. Po metų toje vietoje atsirado kuklus paminklas. Tais laikais, kai aikštėje teberymojo Leninas ir jau buvo paminklas V.Vičiuliui.

Atgimimo_aikste_6Paminklas V.VičiuliuiŠiandien centrinėje Klaipėdos aikštėje Lenino nebėra, o kuklus paminklas V.Vičiuliui stovi. Tik vargu ar kiekvienas uostamiestyje gyvenantis žmogus žino, kas buvo tas žmogus. Restauratorius, savamokslis dailininkas, jis turėjo ypatingą gamtos pajautą. V.Vičiulis ypač jautriai pagaudavo liaudies dainų prasmę, buvo be galo vienišas ir jautėsi nesuprastas aplinkinių. Tėvynė Vytautui buvo kažkas daugiau, nei tas žodis reiškia daugeliui mūsų.

1989 m. vasario 28 d. "Komjaunimo tiesa" išspausdino naują Tarybų Lietuvos konstituciją.  V.Vičiulis ilgai studijavo šį įstatymą ir labai nusivylė naująja konstitucija. Paskutiniąją savaitę vyras daugiau laiko leisdavo namuose. Kovo 2-ąją skambino mamai ir seseriai. Pokalbio metu užsiminė, kad padėti darbuotis neatvažiuos, nes nebeturįs laiko. "Turiu tik Lietuvos vėliavą. Reikia kovoti. Sudie!" – tokie buvo paskutiniai namiškiams ištarti jo žodžiai. Kovo 3-iosios vakare jo gyvybė užgeso. Po Lietuvą nuvilnijo gandas, kad V.Vičiulis susidegino, susisupęs į Lietuvos vėliavą.

Taip pat skaitykite: