Pastatų ir gatvių istorijos

Spausdinti

Klaipėdos energija-elektrinė (Danės g. 8)

. Tema: Dangės krantinės

Klaipeda elektrine"Klaipėdos energija" Danės g.Klaipėdos elektrinė – Klaipėdos mieste veikusios viešosios elektrinės – Klaipėdos centrinė elektrinė (1900–1930 m.) ir Klaipėdos šiluminė elektrinė (veikia nuo 1929 m.), kuri 1945–1951 m. vadinosi „Klaipėdos energijos rajonas“, 1951–1987 m. – „Klaipėdos valstybinė rajoninė elektrinė“, 1987–1997 m. – „Klaipėdos šilumos tinklai“, 1997–2000 m. – SPAB „Klaipėdos energija“, nuo 2000 m. – AB „Klaipėdos energija“.

AB "Klaipėdos energija" - viena seniausių Lietuvos energetikos įmonių, išaugusi iš 1929 m. pastatytos anglimis kūrenamos elektrinės ant Danės kranto. Tuo metu tai buvo viena moderniausių elektrinių Lietuvoje. Smarkiai nukentėjusi Antrojo pasaulinio karo metais ir atstatyta pokaryje, šiluminė elektrinė sėkmingai veikia iki šiolei. Ilgus metus Klaipėdos elektrinė buvo pagrindinė elektros tiekėja Vakarų Lietuvoje, o 1959 m. Klaipėdą sujungus su bendra Lietuvos energetikos sistema, pagrindiniu įmonės uždaviniu tapo centralizuotos šilumos tiekimas pramonei bei gyvenamiesiems namams. Augant miestui ir jo energetiniams poreikiams, Klaipėdoje buvo pastatytos dar kelios katilinės, visi šilumos gamintojai sujungti magistraliniais tinklais.

Istorija

Klaipeda elektrine 1900Pirmoji viešoji Klaipėdos elektrinė, 1900 m.XIX a. pabaigoje pramonės koncentravimas ir centralizavimas neaplenkė ir Klaipėdos: pramonės įmonės jungėsi į bendroves, plėtėsi jų gamyba, gausėjo darbuotojų. Augo ir pats miestas. Tuo metu nutariama čia įrengti elektrinį tramvajų. Pirmąją liniją numatyta tiesti nuo geležinkelio stoties iki Smeltės rajono. Šios pagrindinės tramvajaus linijos kelio viduryje, Pauliaus gatvėje (AB „Baltija“ laivų statyklos teritorijoje), 1900 m. pastatyta Klaipėdos centrinė elektrinė.

Elektrinę statė Karaliaučiaus Rytų Prūsijos geležinkelių bendrovės Klaipėdos siaurojo geležinkelio akcinė bendrovė. Elektrinėje buvo sumontuoti vertikalieji garo varikliai ir su jais tiesiogiai sujungti nuolatinės srovės generatoriai. Šios šiluminės elektrinės galia 900 kW. Elektrinis tramvajus Klaipėdoje (vienintelis Lietuvoje) pradėjo veikti 1904 m. Elektrinė tiekė elektros energiją tramvajaus tinklui ir miesto apšvietimui. Tenkinant tramvajaus tinklo poreikius, buvo parinkta ir elektrinės generatorinė įtampa – 550 V. Vandenį elektrinė ėmė iš Kuršių marių. Jos elektros tiekimo tinklas apėmė tik pietinę miesto dalį bei Smiltynę.

Klaipėdos centrinė elektrinė statyta vien tik tramvajų tinklui maitinti, tačiau XX a. 2-ajame dešimtmetyje jai teko vis didesnis šviesos ir galios tiekėjos krūvis, todėl elektros energijos gamyba didėjo. To meto sąlygomis elektrinė buvo gana pajėgi ir iki pat 2-ojo dešimtmečio pabaigos įstengė patenkinti visus Klaipėdos miesto elektros energijos poreikius.

Klaipėdos krašto pramonė Pirmojo pasaulinio karo metais nenukentėjo, tačiau dėl žaliavų ir rinkų stokos dirbo ne visu pajėgumu. Prijungus Klaipėdą prie Lietuvos, jos pramonė ėmė sparčiai augti. Didelė dalis Lietuvos medžio apdirbimo pramonės buvo Klaipėdos krašte.

Klaipėdos centrinė elektrinė buvo antroji viešoji centrinė elektrinė dabartinėje Lietuvoje. Ji padėjo plėtoti Klaipėdos miesto transporto sistemą, iki XX a. 3-iojo dešimtmečio vienintelė tiekė elektros energiją miestui apšviesti. Ji šiek tiek prisidėjo ir prie Klaipėdos smulkiųjų įmonių elektrifikavimo.

1934 m. Klaipėdoje uždraudžiamas tramvajų eismas (kurį laiką dar veikė atšaka į Smeltę), kuris trukdė klausytis radijo.

1929 m. Klaipėdos mieste, pradėjus veikti moderniai naujai elektrinei, senoji elektrinė tapo nebereikalinga, įrengimai demontuoti ir parduoti. Elektrinės pastato viena dalis perduota teatro dailininkams, kita – tramvajų ir kitokių mašinų remonto dirbtuvėms. Sovietmečiu šis statinys buvo pritaikytas „Baltijos“ laivų statyklos sporto salei.


Klaipėdos šiluminė elektrinė

Klaipedos elektrine ant Danges krantoKlaipėdos elektrinė ant Dangės kranto1923 m. Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos buvo labai reikšmingas respublikos ūkiui. Per Klaipėdos uostą vyko apie 70-80 % viso Lietuvos eksporto ir importo. Čia 1938 m. buvo 13 % Lietuvos pramonės įmonių. Besivystantis Klaipėdos ūkinis ir kultūrinis gyvenimas reikalavo atitinkamai plėsti energetinę bazę.

Naują šiluminę elektrinę numatyta statyti prie Dangės upės, miesto šiaurės rytų dalyje. Parinkta vieta buvo patogi ir statybai, ir būsimam elektrinės eksploatavimui: tiesiai į statybos aikštelę upe buvo galima atplukdyti statybines medžiagas, įrengimus, o jau eksploatuojant – kurą. Į aikštelę ėjo ir miesto pramonės geležinkelio atšaka. Be to, čia pat buvo gėlo maitinimo ir aušinimo vandens, nereikėjo statyti didelių, brangių vandens ėmimo ir išleidimo kanalų.


Statyba

1928 m. birželio 7 d. prasidėjo naujosios elektrinės statyba. 2,5 ha plote buvo sukalta 20 tūkst. ilginių metrų medinių polių. Dirbti buvo sunku: mechanizmų beveik nebuvo, visi darbai buvo atliekami rankomis. Buvo pastatyta katilinė, mašinų salė, cirkuliacinio vandens siurblių ir maitinimo vandens valymo įrenginių patalpa, uždara elektros skirstykla, kontora, sandėliai, buitinės patalpos, valdymo pultas ir kaminas. 88,7 m aukščio kamino statyba tokiame drėgname grunte to meto sąlygomis buvo neeilinis dalykas. Visus šiuos darbus – elektrinės ir aukštosios įtampos tinklo projektavimą, statybą ir montavimą – vykdė Frankfurto prie Maino firma EAG. Tik darbininkai buvo vietiniai, Klaipėdos krašto žmonės.

Drauge su elektrine buvo tiesiamas ir aukštosios įtampos tinklas. Mieste buvo įrengta 12 transformatorinių pastočių.

Veikla

1929 m. birželio 17 d. elektrinė pradėjo veikti. To meto sąlygomis tai buvo moderni ir galinga elektrinė. Elektrinės statyba pagyvino miesto ekonominį gyvenimą, suteikė darbo beveik 400 darbininkų. Visa statyba kainavo 8,5 mln. lt.

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir prie Lietuvos artėjant Tarybinei Armijai, vokiečiai įsakė didesnes elektrines demontuoti ir išgabenti į Vokietiją. Dalį įrenginių vokiečiai suspėjo demontuoti ir išvežti iš Klaipėdos elektrinės. Miestą apsupus, 1945 m. sausio mėn. hitlerininkai susprogdino abu elektrinės kaminus. Vienas kaminas griūdamas sutraiškė katilų bunkerius bei dalį mašinų salės stogo. Tai sustabdė elektrinės darbą, tačiau jeigu ji nebūtų buvusi apiplėšta, atstatyti ją būtų buvę ne taip sunku.