Pastatų ir gatvių istorijos

Laikrodžių muziejus (Liepų g.12)

XVIII a. antroje pusėje Klaipėdos turtingieji miestelėnai, gyvenę dabartinės Liepų g. (buv. Aleksandro g.)pradžioje, pradėjo statytis užmiesčio vilas. Liepu g. 12 (buv. Aleksandro g. 4) namo istorija siekia XIX amžiaus pradžią. Pastatas daug kartų buvo restauruotas, keitėsi jo funkcija. Tuo metu šioje vietoje pradėjo formuotis Klaipėdos pirklių užmiesčio rezidencijos. Sklypai buvo užsodinami įvairiais retais medžiais, kurių dalis yra išlikusi iki šių dienų. Paminėtini graikiški riešutmedžiai, kiniški klevai.

1778 m. sklypų savininkų sąrašuose pirmuoju sklypo savininku minimas finansininkas Hofmanas (Hoffman), kuris XVIII a. pabaigoje sklypą pardavė vienam turtingiausių Klaipėdos patricijų Johanui Simpsonui (Johan Simpson). Ilgą laiką šis sklypas nebuvo užstatytas ir tik apie 1820 m. jame pagal nežinomo anglų architekto projektą Johanas Simpsonas pastatė nedidelę užmiesčio vilą. Tai dviejų aukštų, mūrinis, stačiakampio plano, simetrinės kompozicijos, turintis klasicizmo stiliui būdingų bruožų, pastatas. Pastato pirmasis aukštas buvo naudojamas vežiminei, sandėliams, antrasis – gyvenamosioms patalpoms.

Laikrodziu_muziejus_apie1920Liepų alėjos Nr.4 namas, 1920 m.Laikrodziu_muziejus_dabar...dabar Laikrodžių muziejus

Daugeliui klaipėdiečių tikriausiai žinoma, kokie karališkosios šeimos asmenys gyveno Aleksandro gatvės Nr. 4 ir 5/6 pažymėtuose namuose. Jie priklausė komercijos patarėjams bei svainiams Mutrėjui ir Argelanderiui (abu jie buvo vedę seseris Griun-hagen).

Liepų alėjos Nr. 4 senasis namas išsaugojo pirmykštę išvaizdą iki pat naujųjų laikų. Jo statytojas - pasiturintis pirklys, miesto meras (iki 1816 m.), vėliau tapęs komercijos patarėju, Vilhelmas Mutrėjus mirė 1839 m. 1855 m. namas atiteko naujam šeimininkui – medicinos mokslų daktarui Johanui Augustui Mutrėjui (Johan August Mutray). Šiame name jis gyveno iki savo mirties – 1872 m.

Kas buvo namo savininku po gydytojo mirties iki 1913 m., duomenų neišliko. Nuo 1913 m. pastatas priklausė bankininkui Johanui Hiršbergeriui (Johan Hirchberger), kuris atliko namo rekonstrukciją. Buvo suformuota dabartinė pastato struktūra. Namo gatvės fasadą papuošė keturios kolonos ir klasicistinės skulptūros, simbolizuojančios prekybą ir amatus. Pastato antrame aukšte Johanas Hiršbergeris buvo įkūręs banką. Pats J. Hiršbergeris iki 1924 m. su šeima gyveno namo pirmame aukšte.

1924–1929 m. adresų knygose šio pastato savininku jau nurodomas „fabriko direktorius“ Jozefas Krauzė (Jozef Kraus).
1924-1927 m. šiame name gyveno rašytojas, pedagogas Pranas Mašiotas (1863-1940).
1925-1927 m. gyveno pianistas, pedagogas, profesorius Ignas Prielgauskas (1871-1956).

1931 m. namą ir sklypą išpirko Lietuvos valstybė ir čia įkūrė Žemės banką. Banko tikslas buvo padėti lietuviams valstiečiams išsilaisvinti iš trumpalaikių skolų. Šis bankas rėmė ne tik valstiečius, bet ir Klaipėdos krašto žvejus. Minėtu laikotarpiu šiuo adresu minimi du gyventojai: banko direktorius Šernas ir vicedirektorius Kybrancas.

1939 m. vokiečiams užėmus Klaipėdą, Žemės bankas buvo uždarytas.

1942 m. adresų knygoje rašoma, kad namas priklausė miesto bendruomenei ir jame buvo kambarys, skirtas jaunimo muzikavimui. pastate tuo laikotarpiu buvo įregistruotas vienintelis gyventojas p. Doring.

Po Antrojo pasaulinio karo, 1945 m., pastate įsikūrė Klaipėdos pionierių ir moksleivių namai. 1979 m. šis pastatas buvo perduotas Lietuvos dailės muziejui, kuriame 1984 m. buvo atidarytas Laikrodžių muziejus, Lietuvos dailės muziejaus padalinys.

Laikrodziu_muziejus_kiemelisMuziejaus kiemelisLaikrodziu_muziejus_fasadas_2Namo fasadasLaikrodziu_muziejus_kiemelis_2Muziejaus kiemelis

 

Spausdinti