Pastatų ir gatvių istorijos

Dujų fabrikas (Liepų g. 47)

Dujų fabriko pastatų kompleksą,  pastatytas XIX a. pab. - XX a. pr., sudaro:
1. namas - G21K1, Liepų g. 47.
2. dujų saugykla - G21K2, Liepų g. 47.
3. dujų saugykla - G21K3, Liepų g. 47b

Klaipėdos (Memel) Dujų fabrikas buvo pastatytas 1860 - 1861 metais, tai pirmas didesnis pramoninis statinys, pastatytas po 1854 metais Klaipėdą nusiaubusio gaisro.

Duju_fabrikas_G21k3Namas specialistamsDuju_fabrikas_G21k1Dujų saugyklaDuju_fabrikas_G21k2Dujų saugyklos

1860-1861 Dujų fabriko pastatymas (Liepų g. 47) ir pirmoji produkcija.
1867 - Dujų fabriko rekonstrukcija – pastatyta antroji saugykla.
1892-1894 Dujų fabriko rekonstrukcija – statomi nauji pastatai.
1867 Dujų fabriko rekonstrukcija – pastatyta antroji saugykla.
1913 Dujų fabriko rekonstrukcija – plečiama gamyba , statomi nauji pastatai.
1910-1920 pasiekiamas didžiausias Dujų fabriko pajėgumas.
1922 Dujų fabriko rekonstrukcija – senajame pastate įrengiama administracija.
1923-1924 ir 1933 Dujų fabriko plėtra – statomi namai specialistams (Liepų g. 49 ir 51).
1946 Dujų fabrikas nebeegzistuoja – į patalpas įkeliami gyventojai.
1981 09 13 “Dujų fabriko” dujų saugyklas (gazholder) apleidžia gyventojai.

Duju_fabrikas_4Dujų fabrikasIki XVIII amžiaus buvo žinomi tik 2 šviesos šaltiniai: dienos šviesa ir ugnis. Iki XVII a. pabaigos Europoje jokio gatvių apšvietimo nebuvo. Klaipėdos gatvės vakarais taip pat skendėdavo tamsoje iki pat XIX a. Miesto vartai būdavo uždaromi, skersai Danę nuleidžiami buomai, uostas ir miestas apmirdavo. Turtingą miestietį arba vėlyvą svečią palydėdavo tarnas su žibintu rankoje.

Tik XIX a. pradžioje, kai laikinai mieste apsigyveno Prūsijos karalius su šeima (1807-1808), tai vienur, tai kitur pasirodė gatvės žibintai, o nuo 1838 m. Klaipėdos gatvės jau buvo apšviečiamos nuolat. Dideli žibintai kartais būdavo ir architektūros puošmenos. XIX a. pabaigoje žavus kandeliabras su penkiais žibintais buvo pastatytas geležinkelio stoties aikštėje - žibintus laikė dekoratyvūs metaliniai ereliai. Puošnesni dujiniai žibintai buvo įrengti prie Biržos tilto. Na, o kitose miesto gatvėse buvo įrengti standartiniai metaliniai šviestuvai.

Kronšteininiai dujų žibintai buvo naudojami ir reklamai, ir siauroms senamiesčio gatvelėms apšviesti. Prie didesnių visuomeninių pastatų žibintai stovėdavo ant mūrinių tvorų stulpų. Dujiniai žibintai prie Luizės gimnazijos įrengti 1891 m. (2011-ųjų pavasarį "Lietuvos dujos" sutvarkė šiuos dujinius žibintus - dabar žibintai vėl šviečia naudodami dujas).

Duju_fabrikas_1Dujų fabrikas, XX a.pr.Duju_fabrikas_2SchemaDuju_fabrikas_3ĮrengimaiDuju_fabrikas_6Saugykla

Dujų fabrikas pastatytas pagal Karaliaučiaus dujų fabriko direktoriaus J. Hartmano projektą. Jis ir vadovavo statyboms.  Vieta duju fabrikui nebuvo patogi, nes akmens anglis, iš kurių buvo gaminamos dujos, nuo Danės uosto reikėjo vežioti vežimais. Danės krantinės grunto tyrimai parodė, kad vieta statybai netinkama. Vėliau, 1921-1923 m., fabrikas bėgiais buvo sujungtas su miesto geležinkeliu.

Fabrikas davė pradžią miesto pramoninei zonai - vėliau greta iškilo vandentiekio įmonė, skerdykla. 1861 metais fabriko kompleksą sudarė keturiolika skirtingo dydžio ir įvairių formų pastatų: čia buvo garo katilų cechai, aparatinė, varyklos, aušyklos, spaudimo reguliavimo patalpa, dujų saugyklos, dirbtuvės, sandėliai, meistrų gyvenamasis namas ir kiti statiniai. Išvaizdesni namai grupuoti palei gatvę: dujų saugykla, administracinis pastatas su butu direktoriui. Dujos buvo laikomos metaliniuose rezervuaruose, kurie, paliekant tarpą, buvo paslėpti po mūro kiautu.

Išlikę 3 dujų fabriko statiniai: raudonų plytų, dviejų aukštų su pastoge ir rūsiu, dengtas dvišlaičiu stogu buvęs administracinis pastatas su butu direktoriui ir dvi aštuoniakampio plano, raudonų plytų dujų saugyklos. Saugyklos naudotos dujų, kokso, smalos ir amoniakinio vandens gavybai. 1892 - 1894 metais atlikta rekonstrukcija pagal inž. Šaro projektus.

Rekonstrukcijos

Duju_fabrikas_8Saugyklos vidus1892-1894 m. fabrikas gerokai rekonstruotas pagal inžinieriaus Šaro (Schar) projektą: dujų saugykla paaukštinta iki dviejų aukštų, pastatyta salė darbininkams, atlikti kiti pakeitimai. Rekonstrukcijos vyko ir vėliau: 1899-1900, 1916-1917 m.

Dujų fabriko teritorija plėtėsi. 1913 m. sklypo gale iškilo nauja dujų saugykla - metalinis rezervuaras. 1936 m. fabriko kompleksą sudarė jau 28 statiniai. Viename iš pastatų nuolat veikė dujinių prietaisų paroda.

Iš pradžių dujų fabrikas gamino dujas tik apšvietimui, vėliau - ir viryklėms bei pramonės įmonėms. 1930 m. miesto dujotiekio tinklas sudarė 44 kilometrus. Fabrikas gamino ne tik dujas, bet ir koksą, dervą, o XX a. pradžioje - ir amoniako vandenį, benzolą, selterį. Pradėjus veikti elektrinėms, elektra tapo didele dujų konkurente. Tačiau tarpukario laikotarpiu atokiau nuo miesto centro esančiose gatvėse dar tebešvietė dujiniai žibintai, dujos plačiai buvo naudojamos ir buityje, ir pramonėje.

Na, o  šiuo metu duju fabriko kompleksas laikia gerenių laikų ir rekonstrukcijos. Pateikta nemažai projektų, bet galutinio sprendimo dar teks palaukti...

Duju_fabrikas_10Rekonstrukcijos projektasDuju_fabrikas_9Rekonstrukcijos projektas

Spausdinti