Spausdinti

Klaipėdos išvadavimas 1944-1945 m.

. Tema: Klaipėdos istorija

Memelio operacija

Antrojo pasaulinio karo Rytų frontas atsirito iki Klaipėdos 1944 m. rudenį. Frontui sustojus už Šiaulių, tikėtasi, kad SSRS armija puls Rygos kryptimi. Ten ir buvo telkiamos pagrindinės Vokietijos pajėgos, iš dalies atitrauktos ir iš Lietuvos teritorijos. Tačiau SSRS vyriausiajai karo vadovybei rūpėjo atkirsti armijų grupę „Šiaurė“ nuo Rytprūsiuose buvusios armijų grupės „Centras“. Tai tapo pagrindiniu Memelio operacijos tikslu. I Pabaltijo frontui Memelio operacijoje iš pietų turėjo talkinti III Baltarusijos frontas.

karas_1Mušiai Klaipėdos gatvėseI Pabaltijo fronto pajėgų perdislokavimas vyko šešias naktis. Jo metu buvo perkelta pusė milijono karių, 9,3 tūkst. artilerijos pabūklų, 1340 tankų ir savaeigių artilerijos pabūklų, įvairių fronto ir armijų užnugario tarnybų. Fronto pajėgų pergrupavimo ir telkimo operacija buvo slapta. Vermachtas pastebėjo SSRS pajėgų persigrupavimą prieš pat operacijos pradžią, tik spalio 4 d. Tryškių apylinkėse buvo pradėta telkti elitinė šarvuotų grenadierių divizija „Großdeutschland“, tačiau jau kitą dieną Raudonoji armija pradėjo puolimą.

Didžiąją gyventojų ir įrenginių dalį 24-osios povandeninių laivų flotilės vado kpt. Karlo Friedricho Merteno vadovaujamas štabas evakavo per skubota evakuacija iš Klaipėdos krašto dar liepos–rugsėjo mėnesiais, palikdamas mieste apie 4 tūkst. žmonių. Tačiau paskui grįžusiuosius derliui nuimti ėmė grįžti ir kai kurie miestiečiai, todėl rugsėjo pabaigoje vien Klaipėdoje galėjo būti apie 10 tūkst. gyventojų. Evakuoti Klaipėdos krašto gyventojus 3-iosios tankų armijos vadas gen. plk. Erhardas Rausas rekomendavo spalio 6 d., o įsakymas dėl to atėjo tik spalio 7 d.  Taigi spalio 7 d. laivynas pradėjo evakuoti civilius (kodinis operacijos pavadinimas „Gudobelė“, vok. Weißdorn) tuo metu, kai SSRS Baltijos laivyno karinės oro pajėgos jau bombordavo miestą.

karas_2Dabartine Turgaus ir Tiltų gatvių sankryža (vaizdas link Biržos tilto)Akivaizdu, kad 1944 m. spalio 5 d. vidurdienį prasidėjusio Raudonosios armijos puolimo pernelyg menkos Klaipėdos ruože paliktos Vokietijos pajėgos sulaikyti didelių galimybių neturėjo. Nors Vermachtas su savo penkiomis divizijomis ir mėgino kontratakuoti, tačiau nepajėgė atsilaikyti, tad visus svarbesnius Žemaitijos miestelius beveik be didesnių pastangų SSRS pajėgoms pavyko užimti per kelias dienas.

Vokietijos karo vadovybė suvokė šio manevro reikšmę, todėl jau prieš pat puolimo pradžią ėmė siųsti papildomą karinį kontingentą. Dėl nepakankamų pajėgų visoje Žemaitijoje įrengtų gynybinių punktų nebuvo kam ginti, taigi vieninteliu atsparos punktu galėjo tapti tik Klaipėda. Tad dvi iš keturių papildomai į operaciją įtrauktos divizijos buvo telkiamos būtent Klaipėdoje.

karas_5Senamesčio panorama, 1945 m.Raudonoji armija peržengė Klaipėdos krašto ribą spalio 9 d. ir jau dienai baigiantis 5-oji gvardiečių tankų armija iš šiaurės, o 43-iosios armijos daliniai iš pietų priartėjo prie Klaipėdos 16 km atstumu. Kitą dieną SSRS pajėgos išėjo prie Baltijos jūros, tačiau visi 43-iosios armijos, kurios daliniai galiausiai apsupo Klaipėdą ir iš šiaurės, bandymai išsyk įsiveržti į miestą buvo nesėkmingi, todėl dvi savaites prie įtvirtintų pozicijų aplink Klaipėdą vyko daug pajėgų pareikalavęs mūšis. Vyko šis mūšis 1944 m. spalio 10–23 dienomis ir baigėsi SSRS pajėgų nesėkme. Tačiau Memelio operacijos metu SSRS kariuomenei pavyko pasiekti strateginiu požiūriu labai reikšmingus  tikslus – palyginti plačiame ruože dezorganizuoti Vokietijos karinę gynybą, įsitvirtinti Latvijoje ir atskirti armijų grupes „Šiaurė“ ir „Centras“.

Pertrauka

Turimos žinios apie laikotarpį nuo 1944 m. spalio 23 d. iki 1945 m. sausio 13 d. yra labiausiai miglotos. Taigi tris mėnesius Klaipėdos placdarmas buvo apsuptas iš sausumos. Žinoma, kad šiuo laikotarpiu vyko Klaipėdoje likusių pajėgų perdislokavimas. Vokietijos kariuomenės pajėgas sudarė 17,3 tūkst. karininkų ir kareivių, 302 didesni negu 81 mm kalibro artilerijos pabūklai, 38 šturmo pabūklai ir 22 tankai. Tris mėnesius, palyginti su tuometine situacija vadinamajame Kuršo katile, fronto ruože aplink Klaipėdą buvo beveik ramu. Reikšmingesnis pajėgų aktyvumas pasireikšdavo tik pavieniais atvejais, todėl placdarmo pajėgos turėjo galimybę gan nekukliai švęsti Naujųjų metų išvakares.

Klaipėdos užėmimas

karas_3Vaizdas nuo Biržos tilto 1945 m. (dabartinė Atgimimo aikštė ir Muzikinis teatras)1945 m. sausio 13 d. III Baltarusijos frontas pradėjo vykdyti Rytprūsių operaciją. I Pabaltijo frontas  jos metu turėjo talkinti III Baltarusijos frontui dešiniajame Nemuno krante, t. y. Tilžės apylinkėse ir Klaipėdoje. Todėl sausio viduryje I Pabaltijo fronto vadas armijos generolas Ivanas Bagramianas 4-ajai smogiamajai armijai įsakė užimti Klaipėdą, o jos vadui gen. ltn. P. Malyševui – paruošti užėmimo operaciją. Sausio 20 d. dviejų šaulių korpusų, perėjusių į 4-osios smogiamosios armijos pavaldumą, sudėtyje buvo 25‘041 karys ir 614 didesnių nei 76 mm artilerijos pabūklų. Nors šios pajėgos buvo kiek didesnės už placdarme dislokuotas Vokietijos pajėgas, rengiamas Klaipėdos šturmas, kaip ir ankstesni, galėjo baigtis nesėkme, kadangi papildomų dalinių Raudonoji armija neskyrė. Todėl strateginiu požiūriu, prieš puolant Klaipėdą, buvo svarbu užimti šiaurinę Sembos pusiasalio dalį ir taip atkirsti Klaipėdoje dislokuotiems daliniams tiekimą bei pasitraukimo sausuma galimybę. Taigi kalbamo Klaipėdos puolimo sėkmė pirmiausia priklausė nuo III Baltarusijos fronto sėkmės Kenigsbergo-Insterburgo operacijoje.

karas_4Vaizdas nuo Biržos tilto (dabartinis Dangės skveras)Minėtame fronto ruože sausio 13 d. pradėjusios puolimą, SSRS pajėgos, patirdamos didelius nuostolius, pamažu stūmėsi į priekį. Tą pačią dieną Adolfas Hitleris pagaliau pritarė 3-iosios tankų armijos vado gen. E. Rauso įtikinėjimams visas 28-ojo armijos korpuso pajėgas atitraukti į Karaliaučiaus apylinkes ir jomis sustiprinti pasipriešinimą Raudonajai armijai Sembos pusiasalyje. Sausio 24 d. į aštuoni keltai, esant 300  šalčiui kursavę tarp Klaipėdos ir Smiltynės, naktimis sausio 25-28 d. išgabeno pagrindines 28-ojo korpuso pajėgas. Kartu tuomet jūra buvo išgabenta 10‘670 dar nepasitraukusių pabėgėlių ir 7 tūkst. sužeistųjų.

Tuo pat metu nuo sausio 20 d. 4-osios smogiamosios armijos daliniai pradėjo ruoštis planuotam Klaipėdos šturmui. Jis turėjo būti vykdomas 92-ojo šaulių korpuso (vad. gen. mjr. Nikolajus Ibianskis), 19-ojo šaulių korpuso (vad. gen. mjr. Dmitrijus Samarskis) ir 16-osios lietuviškosios šaulių divizijos (vad. gen. mjr. Adolfas Urbšas) pajėgomis.

karas_6Sugriauto miesto gatvėmis, 1945 m.Jau sausio 26 d. vakare 179-oji divizija perėmė vokiečių paliktas pozicijas placdarmo šiaurėje. Tuo tarpu visų SSRS pajėgų puolimas prasidėjo sausio 27 d. 10 val. ryto, armijos žvalgybai patvirtinus, kad Vermachtas paliko priešakines pozicijas ir atsitraukė į antrąją ir trečiąją gynybos linijas. Tačiau iki sausio 27 d. pavakario Raudonoji armija užėmė tik tiek, kiek buvo atsitraukusios Vokietijos pajėgos, t. y. pirmąją gynybos liniją. Temstant  16-osios šaulių divizijos 156-asis ir 249-asis šaulių pulkai pralaužė likusias Vermachto pozicijas, iš kurių ir taip buvo atitraukiamos paskutinės pajėgos, ir vakare jau buvo miesto paribyje.

Gen. P. Malyševas įsakė žygiuoti į miestą likusiems smogiamosios armijos daliniams: iki 4 val. ryto iš pietryčių Sendvario kryptimi puolę 70-osios divizijos pulkai užėmė miesto dalį piečiau Dangės upės, iki 5 val. trys 179-osios divizijos pulkai (215, 234, 259), puolę per Klaipėdos mišką, pasiekė Melnragę ir Bomelsvitę (6 val. jie pasiekė šiaurines uosto krantines), tuo pat metu 344-osios divizijos pulkai įžygiavo į miestą Tilžės plento kryptimi ir iki 6 val. miestas buvo užimtas.

Paskutiniai Vermachto ariergardo kareiviai paliko miestą dar 4 val. nakties ir, įsitvirtinę Kuršių nerijoje, iš 105 ir 150 mm pabūklų atakavo uosto rajoną, trukdydami raudonarmiečiams prisiartinti prie marių.

Po išvadavimo operacijos karinėje komendantūroje sausio 28 d. dieną buvo užregistruoti tik 28 mieste likę civiliai gyventojai. Iš viso per karą Klaipėdoje sugriauta apie 60 proc. namų, teliko 6 senieji gyventojai.

Operacijos pabaiga Kuršių nerijoje

Kuršių nerijos užėmimas buvo tos pačios 4-osios smogiamosios armijos operacijos tęsinys. Siekdami prasibrauti į neriją, armijos daliniai turėjo forsuoti marias, o tai, atakuojant Smiltynėje gerai įsitvirtinusiam Vermachto ariergardui, buvo itin sudėtinga. Taigi reikia įvertinti, kad gamtinės kliūties įveikimas davė Vermachtui daugiau laiko pasitraukti. Paskutiniai Vokietijos kariai apleido Kopgalį sausio 30 d.

Iš 56,2 tūkst. žmonių, dalyvavusių 4-osios smogiamosios armijos operacijoje, oficialūs sovietų nuostoliai nuo sausio 25 iki vasario 4 d. buvo 403 žuvusieji ir 1066 sužeistieji134. Tačiau šie duomenys, matyt, nėra galutiniai, nes vien Klaipėdos memorialiniame komplekse esančiose lentelėse yra įrašytos 695 žuvusiųjų pavardės.

/tekstas parengtas pagal dr.V.Safronovo "Klaipėdos užėmimo istorijos 1944-1945 kontrversijos" publlikaciją/

memorialas_1memorialas_2memorialas_3
Sausio 28 d. Klaipėdos išvadavimo diena. Prie karių kapinių memorialo. Nepamirškite ir pagerbkime tuos, kurie atliko savo kario ir pilietinę pareigą, žuvo tam, kad šis kraštas ir Baltijos uostas vėl priklausytų Lietuvai. Mes turime gerbti kritusius karius, vertinti jų žygdarbį bei perduoti tuos jausmus kitoms kartoms.