(Daukanto g. skveras)
Memorialas yra skirtas Klaipėdos politi­niams kaliniams ir tremtiniams atminti.
(Skulp­torius J. Genevičius)

Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simo­naitytės bibliotekos kiemelyje ant sienos išvysite saulės laikrodį-kalendorių.

Saulės laikrodis - pats natūraliausias ir tik­riausias laiko tėkmės matavimo prietaisas. Pažvel­gę į „Laiko knygą", jūs sužinosite, koks šią akimirką yra tikslus Saulės laikas Klaipėdoje. Ne tas, kurį mums lemia sutartinės laiko juostos ir rodo įprasti laikrodžiai, bet tikras, natūralus, duotas Gamtos. Laikrodyje įrašyti žodžiai„Laikas yra neaprėpiama, amžina upė, nešanti mus supančia begalybe".
(Skulptorius R. Klimavičius, R. Martinkus)

(Priestočio g. prie Traukinių stoties)
2002 m. vasarą prie miesto geležinkelio stoties atidengta skulptūra "Atsisveikinimas su Tėvyne", primenanti tragišką šio krašto žmonių likimą.

1941 m. Klaipėdoje buvo 41'188 gyventojai. 1945 m. sausio pabaigoje rusai, užėmę miestą, jame rado tik šešis žmones: dvi senutes lietuvininkes, du karo belaisvius baltarusius ir dvi lenkes architektes, atvežtas čia darbams. Apie 40 tūkst. Klaipėdiečių persikėlė į Vokietijos gilumą dar 1944 m. pabaogoje, o keliasdešimt civilių kartu su vokiečių armijos daliniais pasitraukė per kuršių neriją. Skulptūra įamžiną šį tragišką momentą miestui ir jo gyventojams.
Skulptūra - kraštiečių dovana gimtajam miestui jubiliejaus proga.
(Skulptoriai L. Ir R. Janišovskiai)

Informacinis stulpas, XIX a.pab.1889 m. prie Biržos tilto pirkliai pastatė originalų informacinį stulpą, vadinamąją metrologinę koloną. Tai buvo keturkampis daugiau kaip penkių metrų aukščio stulpas, primenantis XVIII a. akmeninius pašto mylių stulpus, su stogeliu ir vėjo rože. Viršūnėje sukiojosi lengvas, ažūrinis vėjarodis. Kolonoje buvo įtaisytas mechaninis laikrodis, aneroidinis barometras su apsaugos stiklu, termometras, kontrolinis metras, buvo surašyti duomenys apie Saulės, Mėnulio tekėjimą ir nusileidimą, dienos ir nakties trukmę. Vidurinėje kolonos dalyje buvo pažymėta Klaipėdos geografinė padėtis bei kiti duomenys. Žmones prie kolonos ypač traukė automatas, kuris maždaug kas pusę minutės kaitaliojo dvidešimt reklaminių vaizdų. Kolona nugriauta apie 1908m. rekonstruojant biržą.

750-ies metų miesto jubiliejui, informacinis stulpas buvo atstatytas. Jis yra daug mažesnis nei ankstesnysis, tačiau atlieka tą pačią funkciją. Stulpo viduje yra pavaizduotas Klaipėdos žemėlapis ir surašyti svarbiausi duomenys.

(Lietuvininkų aikštė)
Po didžiojo Klaipėdos gaisro (1854 m.) čia buvo pasodinta daug medžių. Aikštė buvo užstatyta tik XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje. XX a.pradžioje aikštės vienu pakraščiu ėjo tramvajaus bėgiai, vedantys į geležinkelio stotį. Galbūt manyta ateityje aikštę paversti reprezentacine. Vėliau aikštėje suaugo medžiai, buvo pastatyta suolų, pasodinta gėlių. Taip ji virto poilsio skveru. Aikštė buvo užstatyta.

1997 m.rugsėjo mėnesį buvusioje „pergalės" aikštėje pastatytas paminklas Martynui Mažvydui -„Katekizmo", pirmosios lietuviškos knygos autoriui, minint tos knygos išleidimo 450 metines. Skulptorius Regimantas Midvikis dirbo prie šios 3,5 m. granitinės skulptūros 4 metus. Akmeniniai stulpeliai priešais skulptūrą simbolizuoja mokyklos suolus. Aikštė pavadinta Lietuvininkų aikšte. Martynas Mažvydas gimė apie 1510 metus. Tiksli jo gimimo data ir vieta nežinomi, manoma, kad kažkur Žemaitijoje, galbūt prie Tytuvėnų. Martynas Mažvydas  baigė Karaliaučiaus universitetą. Gyveno labai skurdžiai, visas lėšas skyrė knygoms ir literatūriniam darbui. "Katekizmą" išspausdino 1547 m.

Ši aikštė dar yra buvusi Liepojos, Kanto, Lenino, Pergalės aikšte.