(Danės upės krantinė, šalia "Meridiano")

   Klaipėdos senamiestis pasipuošė dar vienu dekoratyviu elementu - prie pastato Tiltų gatvėje 1 galite išvysti išversta puodynę su monetomis.Pasak skulptūros autorės Inos Šuliak, šiame 1915-1916 metais statytame name veikė pirmoji uostamiesčio taupomoji kasa.

 

Bronzinė puodynė padaryta remiantis Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje esančiais eksponatais. Monetos skirtingos - įvairių dydžių, įvairių šalių ir laikotarpių, yra ir su Klaipėdos simbolika. Tokia įvairovė simbolizuoja tai, kad Klaipėda - uostamiestis, kur suplaukia prekiaujant su užsienio valstybėmis gauti pinigai.

   Rotušė - istorinis pastatas, kuriame per Napaleono karus laikinai gyveno (1807-1808) Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su karaliene Luize. Tai buvo klasicistinio stiliaus namas, statytas XVIII pb.-XIX a. pr. ir priklausęs danų konsului Lorkui, o vėliau jo giminaičiui Consentiui. 1846m. miesto magistras nupirko šį pastatą, kuris tapo Klaipėdos rotuše.

  1971 m. Jūros šventės metu priešais buvusią rotušę buvo pastatyta K. Kisielio skulptūra "Žvejys". Anksčiau toje vietoje stovėjo 1907 m. pergalės prieš Napaleoną šimtmečio atminimui pasatytas Borusios paminklas. Borusios paminklas kartais dar vadinamas Tautiniu paminklu - Klaipėda buvo vienintelis Prūsijos miestas, kurio nebuvo okupavusi Napaleono kariuomenė.

 

Po 1923 metų lietuviai sukilėliai nukėlė paminklą ir nugabeno į rotušės kiemą. Ketvirto dešimtmečio pabaigoje, sustiprėjus vietinių vokiečių nacionalistinėms nuotaikoms, jis buvo vėl atstatytas. Per Antrąjį pasaulinį karą paminklas dingo, o jo vietoje tarybiniais metais pastatyta "Žvejo" skulptūra. Aplink skulptūrą įrengtas, vasarą veikiantis, fontanas.

Paminklas pastatytas 2003 m., minint Tilžės akto 85-ąsias ir Klaipėdos krašto susijungimo su Lietuva 80-ąsias metines, organizacinio komiteto rūpesčiu, remėju lėšomis ir darbais.Paminklas sveria 150 tonų ir yra 8,5 metro aukščio. Mažoji kolona iš raudonojo granito simbolizuoja Mažąją Lietuvą ir jos kultūrinį paveldą, o pilkoji – Didžiąją Lietuvą. Viršutinė tartum nuskelta paminklo dalis vaizduoja Karaliaučiaus sritį (Kaliningradą), dabar priklausančią Rusijai. Ant paminklo iškalti Ievos Simonaitytės žodžiai: "Esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva".
(Skulptorius A. Sakalauskas)

(Mažvydo alėja)

2008-tųjų vasarą Mažvydo alėjoje buvo įkurdinta skulptoriaus Svajūno Jurkaus ir architekto Vytauto Paulionio sukurta statulėlė - berniukas, puošiantis Klaipėdos miesto herbą ant vieno iš pastatų Tiltų gatvėje. "Klaipėdiečiu" pavadinta puošmena yra apie 45 cm aukščio bronzinė statulėlė.

 

„Klaipėdietis“ kaip dovana miestui buvo sukurtas prieš šešerius metus, minint 750-ąjį miesto jubiliejų. Skulptūrėlė iki šiol buvo uždaroje patalpoje ir puošė Juliaus Janonio gatvėje esančią biblioteką. Berniukas atsirado anksčiau nei buvo pastatytas. Tai ne sėdintis, o vaikščiojantis „Klaipėdietis“, truputį įžūlus. Pasak autorių, ši skulptūrėlė neturi magiškų galių, tad sugalvoti norų ir jos glostyti nereikia, pakanka tiesiog grožėtis.