(Pasiuntinių, Kepėjų ir Jonų gatvių sankirtoje)

Klaipėdos senmiestyje, Pasiuntinių, Kepėjų ir Jono gatvių susikirtimo skvere esanti skulptūra "Bokštas" pastatyta 1990 m. ir simbolizuoja  Klaipėdos miestiečius ir jų kasdienį gyvenima Klaipėdoje. Bokštas yra vaizduojamas tarsi namas, kuriame galima atrasti gyventojų iš skirtingų epochų. Kiekviena "Bokšto" siena yra kitas laikmetis. Skulptūroje vaizduojami miestiečių kasdieniai rūpesčiai ir džiaugsmai, o įvarios detalės pasakoja savo istorijas. 

(Kalvių g. ir Pasiuntinių g. sankirta)

   Daugelį metų Klaipėdos senamiesčio traukos objektu buvo tapusi granitinė katino su džentelmeno veidu skulptūra, kurią 1980-aisiais metais sukūrė dailininkas R. Midvikis. Du kartus po vandalų siautėjimo skulptūra buvo atstatyta, bet netrukus vėl dingo. 2006 m. vasarą, miesto gimtadienio proga katinas vėl sugrįžo į savo vietą skvere Kalvių gatvėje.

Katinas yra katinas – vaikšto, išeina ir grįžta kada nori. Anuomet „Senamiesčio katinas“ turėjo slaptų galių. Ar jų neprarado beklajodamas, netruksite įsitikinti patys.

(Tiltų ir Turgaus gatvių sankirtoje)

   Idėja padovanoti miestui meno kūrinį kilo Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos nariams. "Senamiesčio pašte" laiškus su naudingomis, įdomiomis idėjomis, pasiūlymais ir linkėjimais gali palikti visi norintys. Raktus nuo dėžutės skulptorius K.Pūdymas įteikė verslininkų atstovei E.Odebrecht. Šis paštas nėra tikras – laiškai cirkuliuos tik tarp verslinkų sąjungos narių. Visgi manoma, kad jį galima puikiausiai išnaudoti siekiant sužinoti miestiečių nuotaikas, išgirsti jų vertinimus. Naujoji skulptūra "Senamiesčio paštas" – ne tik dekoratyvus, bet ir funkcionalus akcentas.

  

Tikimasi, kad klaipėdiečiai pamėgs šią skulptūrą ir pasimatymus čia mielai skirs tiek jauni, tiek vyresni.

(Danės upės krantinėje, greta "Meridiano")

   Ant "Žvejų" baro stogo įsitaisė bronzinio „kaminkrėčio“ skulptūra. Norint atgaivinti senąją kaminkrėčių legendą, atnešti Klaipėdos senamiesčiui daugiau laimės ir patrauklumo, sušildyti jo dvasią ir žmones pralinksminti, šalia burlaivio "Meridianas" buvo įkurdintas senamiesčio simbolis – „kaminkrėtys“.   
  
Tikima, kad palietus prie pastato sienos pritvirtintą sagą mus visus aplankys laimė. Kaminkrėčiai visada buvo senųjų miestų palydovai, tačiau ši profesija beveik išnyko perėjus prie centralizuoto šildymo. Nedaug kas atsimena, kad gatvėje sutikus suodiną juodą kaminkrėtį reikėdavo paliesti jo drabužį arba čiupti už sagos (pageidautina juodos) ir sušnibždėti norą: kaminkrėčiai atneša laimę. Skulptūrą miestui padovanojo bendrovė "Pamario restauratorius". Skulptūra yra 2,4 metro ūgio ir maždaug 300 kg svorio.

(Danės upės krantinėje, greta "Meridiano")

   Klaipėdiečiai tauriai įprasmino Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį. Apie svarbią datą žmonėms byloja skvere prie „Meridiano“ paminklas Lietuvos tūkstantmečiui paminėti. Danės pakrantę puošiantis kūrinys yra padarytas iš granito ir bronzos. Iš pastarosios nukaldintas ant žirgo jojantis raitelis - kunigaikštis Vytautas Didysis. Bronzinė figūra iškilo ant granitinio rutulio, kurį laiko apie 4 m aukščio kolona. Paminklo skulptūrinė dalis yra pasukta lygiagrečiai su Tiltų gatve, žirgo galva žiūri į Danės upę, o raitelio - į Biržos tiltą. Ant kolonos šiuolaikišku šriftu lietuvių ir lotynų kalbomis yra iškaldinta, kad paminklas skirtas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui.

  
Monumento statybą iniciavo Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos paminklo paramos fondo pirmininkas Valentinas Greičiūnas. Paminklas pastatytas jėgas suvienijusių miesto patriotų lėšomis. (Pastatytas 2009 m., Skulptorius R.  Midvikis, architektas V. Mazurkevičius)